Poezijos pavasaris bibliotekoje

Ir skamba medyje melodija tyli,

O aš klausausi jos ir užrašau smėly ...

                                                ( H.Radauskas)

Šiandien, balandžio 16 d., Vilniaus Salininkų gimnazijos bibliotekoje karaliavo POEZIJA ir dailės terapija. Čia beveik nebuvo žiūrovų, čia visi buvo dalyviai. Nors buvo išsikeltas rimtas tikslas ir siekiamas rezultatas, bet pamokoje vyravo improvizuota kelionė su savo pakilimais ir nuosmukiais...

Poezija – tai  ne tik surimuoti, jausmingi žodžiai, kurių skambesys ilgam išlieka atmintyje. Poezijoje telpa viskas, kas praturtina  ir papildo mūsų gyvenimą. Poezija – ir paukščių čiulbėjimas, ir upelio čiurlenimas, ir parskridusio gandro kleketavimas, kai jis atkartojamas vaiko lūpomis per Didžiąją Velykų savaitę. Bet ar  galima poeziją rašyti smėlyje? Ar galima savo mintyse pajusti įsivaizduojamos gėlės aromatą?  Kaip tai sunku nusakyti žodžiais... Ypač, jei esi tik šeštos klasės mokinys ar mokinė. Galima pamėginti, kai meditacinėje kelionėje turi vedlius – lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Ugnę, bibliotekininkę Leokadiją ir mokinio padėjėją Dovilę, kurios atskleidė edukacinės pamokos temą – „Užrašai smėlyje. Smėlio fantazijos. Poezijos skaitymas su meninės terapijos elementais“.

Išklausę Velykų laukimo ir gamtos atbudimo nuotaikų inspiruotą įžangą, šeštokai bandė atsipalaiduoti ir išlaisvinti savo mintis bei pasinerti į meno pasaulį, tapydami spalvotu smėliu.

,,Poezija yra tada, kai emocija suranda savo mintį, o mintis – žodžius" (Robertas Frostas).